- nutrotijimas
- ×nutrõtijimas sm. (1) KŽ; brš 1. → nutrotyti 2: Pavadino tus savo tris vyrus, kuriums buvo padavęs sūnų ant nutrotijimo DS127(Šmk). 2. refl. KI113 → nutrotyti 3 (refl.). \ trotijimas; nutrotijimas; patrotijimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
